Simono Daukanto muziejaus projektas „Pažink ir pramogauk Papilėje“

Naujienos: Švietimas , 2019-09-27 18:03
El. pašto adresas: zemaitija.lt@gmail.com
Vietovė: Akmenės r.

Rugsėjo 20 d. Papilės Simono Daukanto muziejus, minėdamas Europos paveldo dienas, įvykdė 2-ąjį projekto „Pažink ir pramogauk Papilėje“ etapą – „Kultūros paveldo objektas – Papilės Simono Daukanto muziejus“. Šio projekto metu buvo trumpai pristatytas 1-asis projekto „Pažink ir pramogauk Papilėje“ etapas, kuris buvo pavadintas „Drąsos išbandymas – beždžionių tiltas ir Jurakalnio apžvalgos bokštas“. Šis 1-asis etapas buvo įvykdytas rugpjūčio 20 d., projekto dalyviai leidosi į edukacinę, pramoginę ir pažintinę ekskursiją. Per šią ekskursiją dalyviai susipažino su Papilės miestelio geologijos paveldu – fosilijomis, vėliau dalyviai pateikė įvairių pasiūlymų, kaip reikėtų išsaugoti Papilės miestelio paveldą: neteršti aplinkos, saugoti paveldus; objektų priežiūra, informacinė sklaida; nešiukšlinti (reikia daugiau šiukšlinių); daugiau kultūrinių renginių, prasmingos veiklos ir vienybės; mokyti jaunąją kartą išsaugoti tai, ką turime; seniūnija ir regioninis parkas turėtų suremti pečius ir kartu rūpintis mūsų gražia senole Papile; visi jauni ir pagyvenę žmonėms turėtų sutelkti jėgas ir tvarkyti gamtą, kapines.
Vykdant 2-ąjį projekto „Pažink ir pramogauk Papilėje“ etapą buvo pristatytas neįkainojamas archeologinis ir geologinis Papilės miestelio paveldas. Apie tai, ką saugo gilia senove dvelkiantys Papilės piliakalniai, kalbėjo profesorius Vykintas Vaitkevičius (pranešimas „Archeologinis Papilės paveldas: apsauga, tyrimai, sklaida“). Profesorius pabrėžė, kad pirmasis Papilės piliakalnis buvo gynybinis ir priklausė bažnyčiai. Projekto dalyviai galėjo pamatyti, kaip 1903 m. atrodė pirmasis Papilės piliakalnis (L. Kšivickio nuotrauka). Paminėtina įdomi profesoriaus įžvalga – gyvenimas susikeitus vietomis, kitaip tariant, ten, kur anksčiau buvo gyvenvietė, šiandien plyti kapinės, ir atvirkščiai – dabar papilėniškiai gyvena tose vietose, kur anuomet buvo laidojami žmonės.
Po išsamaus profesoriaus pranešimo mokslų daktarė Gabrielė Jasiūnienė pristatė Papilės miestelio atminties simbolį – herbą, atspindintį mūsų miestelio istoriją, kultūrą ir kitus svarbius aspektus (pranešimas „Papilės herbo idėja: nuo kriauklių, kuorų iki žvaigždės“). Menininkai buvo pateikę daug įvairių Papilės miestelio herbo pavyzdžių, todėl atitinkama vertinimo komisija, rinkdama ir vertindama geriausiai, be kita ko, miestelio istoriją atspindį herbą, užtruko ne vienus metus ir tik 1999 m. išrinko Sauliaus Bajorino sukurtą herbą, reprezentuojantį Papilę.
Vykdant 2-ąjį projekto „Pažink ir pramogauk Papilėje“ etapą atkreiptas dėmesys į tai, kuo Papilė garsėja visame pasaulyje. Anot mokslų daktaro Jono Satkūno, Papilė – mažas miestelis, kuriam būdingas gausus geologinis paveldas. Mokslų daktaro pranešime „Unikali Papilės apylinkių geologinė įvairovė: mokslinių atradimų pėdsakais“ pažymėtos tik mūsų krašte esančios itin svarbią mokslinę reikšmę turinčios atodangos, kuriose atsiveria Juros periodo, prasidėjusio net prieš 200 mln. metų ir pasibaigusio iki 145 mln. metų, sluoksniai.
Minint Europos paveldo dienas Papilėje ir vykdant 2-ąjį projekto „Pažink ir pramogauk Papilėje“ etapą muzikinius intarpus užpildė saksofonistas Giedrius Stunžėnas. Profesoriams pristačius pranešimus įžvalgomis dalijosi ir Akmenės rajono savivaldybės Teritorijų planavimo, architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas paveldosaugai Antanas Gabalis, Akmenės rajono savivaldybės Tarybos narys Apolinaras Nicius, ilgametis Akmenės rajono laikraščio „Vienybė“ redaktorius Leopoldas Rozga, Akmenės rajono kraštotyrininkas, bibliofilas Ignas Valantis, Akmenės istorijos muziejaus direktorius Arūnas Ostrauskis ir kiti.


Ernesta Šmukštaitė
Papilės Simono Daukanto muziejaus vadovė-turizmo vadybininkė


  • © 2024 - Visos teisės saugomos.
  • Redakcijos ir publikuojamų straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.
  • Už autorių pateiktų straipsnių turinį, nuotraukas ir kitą medžiagą redakcija neatsako. Už užsakovų pateiktų skelbimų ir reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako. Galimai užgaulingi, įžeidžiantys ar kitaip šmeižiantys skaitytojų komentarai pastebėjus ištrinami.
  • Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.
  • Susisiekite su redakcija: zemaitija.lt@gmail.com
LT RU EN