Kodėl japonų sodai neįsivaizduojami be slyvų medžių ir kodėl jas valgė „nemirtingieji“?

Naujienos: Gyvenimo būdas , 2021-08-23 06:41
El. pašto adresas: g.valaityte@publicum.lt

Slyvos – saldus, sultingas ir skanus kaulavaisis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pasakoja, kad slyvos – nuo seno Lietuvoje mėgstamas ir pirkėjų laukiamas vaisius. Parduotuvėse pasirodžiusios šviežio derliaus slyvos įprastai ilgai lentynose neužsibūna. Iš slyvų verdami ne tik įvairiausi džemai, gaminami čatniai, bet ir kepami slyvų pyragai, keksiukai, netgi kompotai.

„Slyvų sezonas – įpūsėjo. Dar liepos pabaigoje parduotuvėse pasirodžius šviežių slyvų iš Turkijos, Bosnijos ir Hercogovinos bei Vengrijos derliui slyvos sulaukė didžiulio pirkėjų susidomėjimo. Visgi, pagal pardavimų duomenis daugiausiai slyvų yra parduodama ankstyvą rudenį, rugsėjo mėnesį. Norėdami užtikrinti kuo didesnę šių vaisių pasiūlą jų siūlome net keturių rūšių: „Black Diamond“, „Black Splandor“, „Lepotica“ bei „Top first“ “, –  pasakoja V. Budrienė.

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, pasakoja, kad slyvos vienas seniausių pasaulio vaisių, kuris yra auginamas bene visame pasaulyje. Visgi daugiausiai jų yra užauginama Kinijoje, Rumunijoje bei Serbijoje. Slyvos ypatingai mėgstamos Gruzijoje, iš šių vaisių tame krašte gaminamas chakapuli troškinys, kuris yra vienas mėgstamiausių gruzinų patiekalų. Troškinys gaminamas iš mėsos: avienos, veršienos, įvairiausių prieskoninių žolelių ir slyvų.

Rumunijoje ir Moldovoje slyvų įdarais yra įdaromi jų tradiciniai koldūnai, kurie yra vadinami colțunași. Anglijoje ypatingai populiarūs saldieji slyvų pyragai. Slyvos mėgstamos ir turkų virtuvėje. Šios šalies žmonės slyvas mėgsta maišyti su cukrumi ir ryžiais.

J. Sabaitienė dalijasi ir dar keliais neįtikėtais faktais apie saldžiąsias slyvas:

Gausios vitaminais. Šie vaisiai puikiai tinka  tiems, kurie skundžiasi sutrikusiu virškinimu. Reguliarus slyvų vartojimas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir taip padeda sumažinti riziką susirgti diabetu. Kadangi šiuose vaisiuose randama nemažai vitamino K, kalio, magnio bei fosforo – jų vartojimas stiprina kaulų sveikatą. Be to, slyvose gausu antioksidantų.

Aprūpina organizmą skysčiais. Kaip teigia ekspertė, slyvų įtraukimas į kasdienį racioną organizme palaiko skysčių balansą, mat slyvas sudaro net  87 proc. vandens. Be to, slyvos turi mažai kalorijų – 100 gramų slyvų galima rasti vos 46 kalorijas, todėl šiais vaisias be sąžinės graužaties gali mėgautis ir reguliuojantys savo svorį.

Naudingos tiek šviežios, tiek džiovintos. Vaisių ir daržovių ekspertės teigimu organizmui naudingos yra ne tik šviežios, bet ir džiovintos slyvos. Nors džiovintose slyvose yra daugiau kalorijų – jose galima rasti didžiulį antioksidantų kiekį. Džiovintose slyvose yra daugiau vitamino K, taip pat B grupės vitaminų ir mineralų. Jose taip pat gausu ląstelienos ir angliavandenių.
Populiarios visame pasaulyje. Slyvos – turi daugybę veislių. Kiekviena jų turi unikalų, sau būdingą dydį, spalvą, formą ir skonį. Tačiau visos slyvų veislės, kurias matome šiandien, atsirado iš dviejų pagrindinių slyvų rūšių: japoniškų ir europinių. Japoniškos slyvos atsirado Kinijoje ir buvo pristatytos Japonijoje tik prieš 300 metų. Europinių slyvų kilmė – Kaukazo kalnų regionas. Šiuo metu slyvų medžiai aptinkami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.

Žydi skirtingais mėnesiais. Kaip pasakoja ekspertė, skirtingose šalyse slyvos žydi skirtingais mėnesiais. Pavyzdžiui, sausio mėnesį slyvų medžiai pražįsta Taivane, o balandžio pradžioje jos sužydi Jungtinėje Karalystėje, balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje šie vaismedžiai sužydi ir Lietuvoje.

Naudojama ir slyvmedžių mediena. Nors slyvmedžių medienos komerciškai įsigyti nelabai įmanoma, mėgėjai ir kiti medžio meistrai šio medžio medieną mėgsta naudoti muzikos instrumentų, peilių rankenų ir kitų daiktų gamybai.

Populiarios rytiečių mitologijoje. Remiantis kinų mitologija, „nemirtingieji“ mito slyvomis, kad padidintų savo jėgas ir gyvybingumą. Tuo tarpu Japonijoje manoma, kad slyvos medžiai apsaugo nuo piktųjų dvasių, todėl šiuos medžius dažnai sutikti galima bene kiekviename Japonijos sode.

J. Sabaitienė siūlo daugiau slyvų įtraukti į kasdienį racioną ir dalijasi keliais receptais.

Kepta antis su slyvomis

Jums reikės:

Apie 1,75 kg sveriančios anties

Druskos

8 supjaustytų slyvų

Supjaustyto raudonojo svogūno

Stiklinės sultinio

Žvaigždinio anyžiaus

2 cinamono lazdelių

Paruošimas:

Įkaitinkite orkaitę iki 160 laipsnių. Antį padėkite ant kepimui skirtų grotelių. Gausiai ją gausiai apibarstykite druska ir kepkite apie pusantros valandos. Po kepančia antimi padėkite indą riebalams, kuriuose vėliau galėsite išskepti bulves. Tuomet į kepimo skardą suberkite slyvas, raudonąjį svogūną, supilkite vištienos sultinį, žvaigždinį anyžių ir cinamono lazdeles, ant viršaus uždėkite  antį. Viską kepkite dar apie valandą 25 minutes. Iškepusiai ančiai leiskite apie 20 miunčių pailsėti. Patiekite su gautu slyvų padažu ir mėgstamu garnyru.

Slyvų salotos su parmezanu

Jums reikės:

2 šaukštų raudonojo vyno acto

Šaukštelio medaus

Žiupsnelio juodųjų pipirų

5 ketvirčiais supjaustytų slyvų

Puodelio itin plonai, skustuku supjaustyto parmezano sūrio

Šlakelio alyvuogių aliejaus

Žiupsnelio druskos

Šviežio baziliko lapelių

Paruošimas:

Nedideliame indelyje sumaišykite actą, medų ir žiupsnelį druskos bei pipirų ir viską gerai išmaišykite, kad medus ištriptų. Tuomet į didesnį indą sudėkite supjaustytas slyvas bei parmezaną. Ant ingredientų užpilkite padažą ir viską atsargiai išmaišykite. Ant viršaus uždėkite daugiau parmezano, viską dar šiek tiek apliekite aliejumi, jeigu norisi – pagardinkite druska bei šviežiai maltais pipirais. Papuoškite šviežiu baziliku. Skanaus!


  • © 2024 - Visos teisės saugomos.
  • Redakcijos ir publikuojamų straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.
  • Už autorių pateiktų straipsnių turinį, nuotraukas ir kitą medžiagą redakcija neatsako. Už užsakovų pateiktų skelbimų ir reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako. Galimai užgaulingi, įžeidžiantys ar kitaip šmeižiantys skaitytojų komentarai pastebėjus ištrinami.
  • Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.
  • Susisiekite su redakcija: zemaitija.lt@gmail.com
LT RU EN