Viskas apie vaikų globą – nuo šiol visoje Lietuvoje Įvaikinimo ir globos skambučių linijoje

Naujienos: Švietimas , 2021-01-29 21:02
El. pašto adresas: zemaitija.lt@gmail.com
Viskas apie vaikų globą – nuo šiol visoje Lietuvoje Įvaikinimo ir globos skambučių linijoje

2020-ieji vaiko teisių apsaugos sistemai buvo didelių pokyčių ir iššūkių metai. Pritaikius naujai įsteigtą laikinosios priežiūros institutą, 36-iais procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pernai gavo daugiau kaip 39 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai 22 proc. daugiau, nei 2019 metais.
Palyginti su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1002 vaikais mažiau. Tačiau neatmetama galimybė, kad dėl karantino praradus svarbius informacijos šaltinius, tokius kaip ugdymo ar gydymo įstaigos, dienos centrai, vaiko teisių gynėjai ne visada turėjo galimybę sužinoti apie skriaudžiamus vaikus. Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad vaiko teisių situacija reikalauja visų visuomenės narių dėmesio ir susitelkimo ir kviečia nebūti abejingiems vaikų gerovei.
„Vaiko gerovės situacija reikalauja visų mūsų dėmesio. Kviečiu visus visuomenės narius būti atidžius vaiko poreikiams – pedagogus, socialinius darbuotojus, gydytojus, artimuosius, kaimynus. Taip pat kviečiu ir tėvelius būti atidžius ir dėmesingus savo vaikams. Jei patiriate šeimose sunkumų, kviečiu drąsiai kreiptis pagalbos ir ją priimti. Taip pat kviečiu visus medikus atkreipti dėmesį ne tik į vaikus, bet ir į besilaukiančias mamas. Jei matote, kad būsima mama yra liūdna, nusiminusi, ar atvirkšiai – neįprastai emocinga, nukreipkite ją, kad būtų suteikta pagalba“, – pabrėžia I. Skuodienė
Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius sako, kad vilniečiai yra aktyvūs ir dažnai praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Tokių pranešimų jo vadovaujamas skyrius per 2020 metus gavo 4102.
„Vilniaus miesto gyventojai yra aktyvūs, neabejingi ir turi didesnį žinojimą vaiko teisių užtikrinimo klausimais. Pranešimų gausa yra didelė, bet juose yra tam tikros specifikos. Daugiau susiduriame su „rafinuotu“, intelektualesniu smurtu, kurį vaikai patiria iš savo tėvų. Maždaug du trečdaliai pranešimų yra susiję su skyrybomis ir bendravimo su vaiku tvarka. Neretai vaikai su advokatų, antstolių pagalba padaromi situacijos įkaitais. Tai liūdina“, – pasakoja G. Batulevičius.
Didžiausi pokyčiai vaiko teisių apsaugos sistemoje
Nuo 2020 metų pradžios buvo atsisakyta grėsmės lygių nustatymo, vietoje to pradėta vertinti vaiko situacija ir jo poreikiai. 2020 metais pradėjo veikti laikinosios priežiūros institutas, kuris padeda užtikrinti vaiko saugumą, o į krizę patekusiems tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą – išsaugoti vaikus šeimoje. Kol Tarnybos mobilioji komanda su socialiniais partneriais tėvams teikia pagalbą keičiant gyvenimo būdą, vaiko teisių specialistai pasirūpina, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinami jam liekant kartu su tėvais arba įstatyminiais atstovais šeimoje. Tėvams padeda artimi asmenys, jeigu tokių nėra – vaikas su tėvais arba vienu iš jų apgyvendinamas socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tokiu būdu vaikas teisiškai išlieka šeimoje. Ėmus taikyti laikinosios priežiūros institutą, per metus 36-iais procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų.
Pailgėjo Tarnybos mobiliųjų komandų darbo terminas. Mobilioji komanda dabar padeda į krizę patekusiems tėvams ir visai šeimai iki 30-ties dienų (anksčiau buvo iki 14 dienų). Mobiliosios komandos tikslas – suvaldyti krizę, identifikuoti problemas ir motyvuoti šeimą jas spręsti bei padėti jai tai padaryti. 2020 m. iš 1605 atvejų, kai buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra, 806 atvejais (50, 2 proc.) po mobiliosios komandos darbo laikinoji priežiūra buvo nutraukiama, nes išnyko pagrindai – rizikos veiksniai, dėl kurių buvo nustatytas vaikui apsaugos poreikis. Mobiliosios komandos pagalbos atsisako tik apie 9 proc. į krizę patekusių šeimų.
Pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus
2020 metais buvo gauta 39 430 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus (atvejų skaičius). Tai yra 22 procentais daugiau nei 2019 metais (2019 m. gauti 32 105 pranešimai). Per parą 2020 metais vidutiniškai buvo gaunami 108 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus (2019 m. – 88).
2020 metais pranešimai buvo gauti dėl 26 219 vaikų galimai pažeistų teisių (2019 m. – dėl 22 893 vaikų). 2020 metais 7 522 vaikų (28,7 proc.) teisės galimai buvo pažeistos pakartotinai (2019 m. – 5 848 (26 proc.)).
Pagrindiniai informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus šaltiniai buvo policija (bendrai apie 50 proc. pranešimų buvo gaunama iš policijos), socialines paslaugas teikiantys centrai, ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, kaimynai, anoniminiai pranešėjai.
Galimos priežastys, kodėl 2020 m. padaugėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus – visuomenė labiau pasitiki Tarnyba, nėra abejinga galimam smurtui ir tai, kas vyksta šalia, yra sklandesnis Tarnybos bendradarbiavimas su socialiniais partneriais.
Išgyvenome nepaprastą laiką – pasaulinę koronaviruso pandemiją ir šalyje paskelbtą karantiną. Būtent pirmojo karantino laikotarpiu – balandžio ir gegužės mėnesiais – Tarnyba gavo mažiausiai pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Balandį jų registruota – 2930, gegužės mėnesį – 3182. Daugiausia pranešimų registruota vasaros mėnesiais: birželį – 3570, liepą – 3601, rugpjūtį – 3634.
2020 metais daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gauta Šiaulių apskrityje – 5027 pranešimai. Toliau pagal skaičių rikiuojasi Kauno apskritis – 4783 ir Vilniaus miestas – 4102 pranešimai. Mažiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus buvo Utenos apskrityje – 1971 pranešimas.
Fiksuoto smurto prieš vaikus atvejų mažėja
Statistika rodo, kad per praėjusius metus įvairių formų smurto (fizinio, seksualinio, psichologinio, nepriežiūros) nepilnamečiai patyrė mažiau nei 2019 m. Lyginant su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1002 vaikais mažiau. Fizinio smurto 2020 m. fiksuoti 1496 atvejai (2019 m. –1870), nepriežiūros atvejų atitinkamai – 956 ir 1342, psichologinio smurto – 204 ir 408, seksualinio smurto – 185 ir 223 atvejai.
2020 m. visų rūšių smurtą patyrė vaikai pagal amžiaus grupes: 0-3 m. – 308; 4-6 m. – 314; 7-9 m. – 428; 10-14 m. – 1050; 15-17 m. – 741. Daugiausiai smurto atvejų būta 10-14 metų amžiaus grupėje. 2019 m. statistika pagal amžių: 0-3 m. – 430; 4-6 m. – 361; 7-9 m. – 590; 10-14 m. – 1459; 15-17 m. – 1003. Tais metais labiausiai nukentėjusių nuo smurto vaikų amžiaus tarpsnis buvo toks pats kaip 2020 m.
Pastebėta, kad įvairių formų smurtą labiau patiria berniukai. 2020 m. berniukai patyrė 20 proc. daugiau smurto nei mergaitės, o 2019 m. – 25 proc. Fiksuotas galimas smurtas prieš vaikus pagal lytį: 2020 m. mergaitės – 1271, berniukai – 1570, 2019 m. mergaitės – 1651, berniukai – 2192.
Per karantiną smurto prieš vaikus atvejų artimoje aplinkoje sumažėjo
Tarnyba pastebi, kad ypatingo susitelkimo reikalaujančiu laikotarpiu, per karantiną, neišvengta pačių skaudžiausių – smurto prieš vaikus šeimoje atvejų, tačiau jų fiksuota mažiau. Manoma, kad dėl prarastų informacijos šaltinių – ugdymo, gydymo įstaigų, dienos centrų – apie dalį vaiko teisių pažeidimų nebuvo sužinota.
Lyginant visų rūšių smurto atvejus per abu karantino laikotarpius su atitinkamu laikotarpiu 2019 metais, matoma, kad atvejų žymiai mažiau. 2020-03-01 – 2020-06-30 nustatyti 458 atvejai, o 2019-03-01 – 2019-06-30 buvo fiksuota šimtu daugiau – 565. Per antrąjį karantino laikotarpį tendencijos išsilaikė tokios pat: 2020-10-01 – 2020-12-31 nustatyti 239 tokie atvejai, o štai per tą patį laikotarpį 2019-aisiais nustatyta kiek daugiau – 270.
Globa (rūpyba)
Laikinoji globa
2020 metais žymiai, net 350 atvejų (36 proc.), sumažėjo vaikų, kuriems buvo taikoma laikinoji globa. To priežastys yra teikiamos koordinuotos paslaugos, kurios keičia šeimų elgesį bei efektyviai veikiantis laikinosios priežiūros institutas.
2020 metais laikinai globojama buvo 850 vaikų. Iš jų: šeimose 453 (58 proc.), šeimynose 6 (1 proc.), globos institucijose 146 (19 proc.) ir globos centruose 168 (22 proc.). 2019 metais – 1204 vaikai buvo laikinai globojami: šeimose 653 (54 proc.), šeimynose 22 (2 proc.), globos institucijose 278 (23 proc.) ir globos centruose 251 (21 proc.).
Nuolatinė globa
Per 2020 metus nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta 744 vaikams: 76 procentams šių vaikų globa nustatyta šeimose. 2020 metų pabaigoje nuolatinėje globoje buvo 5 748 vaikai. Iš jų didžioji dalis – 3 990 vaikų buvo globojami šeimose, 314 – šeimynose, 1 444 – socialinės globos institucijose. 2020 metais šeimose buvo globojami (rūpinami) 69 proc. visų globojamų vaikų.
Palyginimui: 2019 m. pabaigoje buvo 6015 nuolatinai globojami (rūpinami) vaikai, iš jų šeimoje – 4022 (67 proc.), šeimynoje – 331, socialinės globos įstaigose – 1660.
„Gyvybės langeliuose“ palikti kūdikiai
2020 metais Lietuvoje gyvybės langeliuose buvo palikta 10 kūdikių: Vilniuje ir Šiauliuose – po 3 Kaune – 2, Klaipėdoje ir Alytuje – po vieną. Iš viso nuo 2009 metų, kai pradėjo veikti „Gyvybės langeliai“, iki šiandien dienos rasta palikta 80 vaikų (vienas kūdikis – šiemet Kaune). Lietuvoje veikia 10 „Gyvybės langelių“.
Daugiausiai paliekami kūdikiai iki 10 dienų amžiaus. Per 2020 m. didžiausias (vyriausias) paliktas kūdikis buvo 1 mėn. 15 dienų amžiaus. „Gyvybės langelių“ istorijoje yra buvę 2 atvejai, kai vaikai buvo palikti ir vyresnio amžiaus, t. Y. 1,7 m., ir 8-9 mėn., amžiaus.
Tarnybos darbuotojai kūdikiams suteikia vardus ir pavardes. Įtėviai, globėjai ar kūdikį susigrąžinę biologiniai tėvai suteiktus vardus ir pavardes gali pakeisti.
Iš visų rastų vaikų 56 vaikai įvaikinti LR piliečių šeimose; 6 vaikus sutiko laikinai globoti su galimybe įvaikinti LR piliečių šeimos; 13 vaikų susigrąžino biologiniai tėvai; dėl 2 vaikų žinomi galimi biologiniai tėvai / giminaičiai, kurie nori vaikus susigrąžinti; 2 vaikai nebuvo siūlomi laikinai globoti su galimybe įvaikinti dėl turimų sveikatos sutrikimų; dėl 1 vaiko bus sprendžiamas klausimas dėl galimybės jo (ne)siūlyti įvaikinti LR piliečių šeimoms, įvertinus gautą informaciją.
Įvaikinimo statistika
2020 metais įvaikinta 80 vaikų: 51 vaikas įvaikintas Lietuvoje (t.y. 61 procentas) ir 29 vaikai –užsienyje (t.y. 39 procentai). Palyginimui: 2019 metais įvaikinti 108 vaikai, 74 vaikai įvaikinti Lietuvoje (t.y. 70 procentų), 34 vaikai – užsienyje (t.y. 30 procentų). 2019 metais įvaikinta 28 vaikais daugiau, nei 2020 metais.
Įvaikinamų vaikų skaičiaus mažėjimui įtakos turi nuosekliai mažėjantis institucijose globojamų vaikų iki 3 m. amžiaus skaičius, didėjantis socialinių paslaugų, pagalbos biologinei šeimai prieinamumas ir jų kokybė bei dėl to mažėjantis bendras paimamų vaikų iš šeimos skaičius, didėjantis grąžinamų vaikų į šeimas (ar vienam iš tėvų) skaičius. Įtakos taip pat turi ir mažėjantis bendras gimstamumas Lietuvoje. 2020 metais palyginti su 2019 metais gimė 2872 vaikais mažiau.
Sunkiausia įtėvius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje rasti yra vyresnio amžiaus vaikams, didesnėms brolių ir seserų grupėms. Įtėvių šeimas sunku surasti ir vaikams, atitinkantiems specialiuosius kriterijus ne tik dėl jų amžiaus, bet ir jų sveikatos ar kitų specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, ugdymosi).
Viskas apie vaikų globą – nuo šiol visoje Lietuvoje Įvaikinimo ir globos skambučių linijoje

Šiuo metu Lietuvoje 3495 globėjų (rūpintojų) šeimose auga 4645 tėvų globos netekę vaikai. Nors budinčių globotojų ir globėjų skaičius pastaraisiais metais pamažu auga, tačiau jų nuolat trūksta visose šalies savivaldybėse. Apie 1631 vaikų vis dar gyvena globos institucijose.
Šiuo metu Lietuvoje 3495 globėjų (rūpintojų) šeimose auga 4645 tėvų globos netekę vaikai. Nors budinčių globotojų ir globėjų skaičius pastaraisiais metais pamažu auga, tačiau jų nuolat trūksta visose šalies savivaldybėse. Šiuo metu laikinai globojami 1037 vaikai, kuriems nesant galimybių sugrįžti į šeima reikės suaugusiųjų, kurie nuolat galėtų globoti šiuos vaikus. Šiuo metu globos institucijose vis dar gyvena 1631 tėvų globos netekę vaikai, kuriems reikia šeimos.
Apsisprendusieji pakviesti į savo namus ir širdį tėvų globos netekusį vaiką - nelieka vieni. Visoje Lietuvoje jau yra išplėtotas globos centrų tinklas, kur būsimi ir esami globėjai, įtėviai bei budintys globotojai gauna pagalbą ir paramą, specialistų konsultacijas jiems rūpimais klausimais, padedama kartu įveikti iškilusius iššūkius.
Nuo šiol papildomai arba po darbo valandų bus galima konsultuotis pradėjusioje veikti Įvaikinimo ir globos skambučių linijoje. Profesionalūs konsultantai suteiks reikalingą informaciją bei konsultuos rūpimais klausimais, susijusiais su globa, budinčio globotojo veikla, įvaikinimu. Paslauga nemokamai galės naudotis bet kurie šalies globėjai, budintys globotojai, įtėviai ar asmenys, ketinantys tapti globėjais, budinčiais globotojais, įtėviais bei besidomintys globa ir įvaikinimu asmenys.

„Lietuva be vaikų namų yra ne tik mūsų svajonė, bet ir svarbus įsipareigojimas vaikams, kuriems reikia ypatingos apsaugos. Šiandien jau galime džiaugtis tuo, kad didelius globos namus keičia jaukesni, šeimos aplinką primenantys bendruomeniniai globos namai, kad turime budinčius globotojus, kad atsirado globos centrai, kurie yra svarbus pagalbininkas vaikams, jų globėjams ir įtėviams. Siekiame ir toliau skatinti šeimas pasiryžti globai ar įvaikinimui ir padėti joms šiame kelyje, kuris dažnai pilnas iššūkių ir naujų išbandymų – juk vaikas ateina į naują šeimą, atsinešdamas savo gyvenimo istoriją, kuri pilna sudėtingų, dažnai trauminių patirčių ir išgyvenimų. Todėl pagalbos plėtojimas globėjams, įtėviams, budintiems globotojams, šeimynoms – tai mūsų „ačiū“ kiekvienai šeimai, kuri prižiūri, globoja ar įvaikino vaiką, ir kartu, pažadas, kad nei viena šeima, kuri ryžtasi globai, įvaikinimui, budinčio globotojo veiklai neliks viena, be reikalingos paramos. Būtent todėl gimė Įvaikinimo ir globos skambučių linija – tai dar viena priemonė padėti kiekvienam, kas svarsto globos, įvaikinimo galimybę, suprasti šį kelią ir padėti jam pasirengti, ir padėti kiekvienai šeimai, kuri jau rūpinasi vaiku, likusiu be tėvų globos, atsakyti į klausimus, nerimą, abejones ar išgyvenimus, ir būti šalia, kai to labiausiai reikia. Tikime, kad Įvaikinimo ir globos skambučių linija prisidės prie to, kad globėjų ir įtėvių atsiras dar daugiau ir kad jiems reikalinga pagalba būtų nutolusi daugiausia vieno skambučio atstumu. Kiekviena nauja globėjų ir įtėvių šeima – tai dar vienas žingsnis link Lietuvos be vaikų namų, o kaip visi žinome, net ilgiausias kelias prasideda nuo vieno žingsnio“, - pasakoja socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Pasak Rugilės Ladauskienės, globos centrų įveiklinimo projekto vadovės, įvaikinimo ir globos skambučių linija prisidės prie esamų globėjų ir įtėvių gerovės ir labai tikimės, jog padės skatinti globą ir įvaikinimą visoje Lietuvoje, nes vis dar skaičiai liūdina, o kiekviena situacija, kai vaikui nerandame šeimos ir tenka apgyvendinti globos namuose – be galo skausminga. „Centralizuota ir neatidėliotinai teikiama informacija suteiks dar didesnį stabilumą ir saugumą esamiems įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams, o besidomintiems ar ketinantiems globoti, įvaikinti bus suteikta aiški informacija, ko, kaip nurodo apklausos, šiuo metu stokojama“, - sako Rugilė Ladauskienė.

Paslauga teikiama darbo dienomis nuo 12 iki 20 val. nepertraukiamai. Norintys gauti informaciją arba atsakymus į klausimus gali skambinti nemokamu numeriu 8-800 00207, rašyti laišką el. p. klausk@viskasapiegloba.lt arba www.globoscentrai.lt svetainės pagrindiniame puslapyje, tam skirtame laukelyje. Besikreipiantiems į visus klausimus bus siekiama atsakyti ir informaciją suteikti nedelsiant.

Šias paslaugas apie įvaikinimą ir globą telefonu, elektroniniu paštu ir elektronine pokalbių sistema kartu su Vaikų gerovės centru ,,Pastogė“ teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendindama projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001“.
Daugiau informacijos:

Rugilė Ladauskienė
Projekto vadovė
Tel. 8 612 46 617
El.p. rugile.ladauskiene@vaikoteises.lt

Gražina Didžbalienė,
Vaikų gerovės centro ,,Pastogė“ direktorė
Tel. 8 647 04490
El.p.: grazina.didzbaliene@pastoge.lt


  • © 2021 - Visos teisės saugomos.
  • Redakcijos ir publikuojamų straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.
  • Už autorių pateiktų straipsnių turinį, nuotraukas ir kitą medžiagą redakcija neatsako. Už užsakovų pateiktų skelbimų ir reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako. Galimai užgaulingi, įžeidžiantys ar kitaip šmeižiantys skaitytojų komentarai pastebėjus ištrinami.
  • Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.
  • Susisiekite su redakcija: zemaitija.lt@gmail.com
LT RU EN